2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

viva la mamma



sveikuciai!

tokiu dainu klasuomes per italu kalbos kursus... labai buna smagu. zinau jau dauguma italijos populiariosios estrados.
per sita daina tai mokytoja net nusprende pazaisti diskoteka. sake: padarykime geresne atmosfera! ir uzdare visus langus, zaliuzes, kad kaip diskotekoj vyrautu prieblanda. po to liepe susirast pora, uzleido sita dainele ir liepe sokt. tai juoko buvo.

vakar pas mus buvo muzieju naktis. visi muziejai buvo atidaryti ir galejai visa nakti juose tusintis ant chaliavos... maciau antra kart Otzi! vyruka kuriam 5000metuku. seip turiu pasakyt visai gerai atrodo tik kad susitraukes labai, turbut nejaukiai jaucias sicia. dar buvau siuolaikinio meno muziejui, bet labai nervavo, nes kartu su mumis ejo vienas vyras, kuris siaiip yra visiskas marozas ir pastoviai aiskino, kad cia ne menas o sudas, ir kad jis irgi taip pavarytu ir isvis ko jis cia ejo ir pam pam pam... labai nervavo. po to dar mane nusitempe i senovine pili kazkur toli uz miesto. sunku buvo ten nusigauti. bet pasijutau beveik kaip traku pili, tai gerai buvo. bet pagalvojau, kad cia tos pilis ner tokios geros kaip pvz traku, nes visdelto nebuvo ne kart sugriuvusios. ir tai rodo, kad italija nebuvo teisinga salis. kodel lietuviu pilys griudavo ne viena kart? todel, kad lietuviai, kaip normalus vyrai ir moterys vare iki paskutiniuju, kol galiausiai kas nors sugriaudavo viska. o cia tiem italai ar sudtirolieciam nebuvo net kaip savo normaluma parodyt. pagalvojau taip ir susinervinau.

dabar pas mus labai daug sniego. vakar visa diena snigo. jauciuos truputi kaip lietuvoj, nes per debesis ir kalnu nesimato ir sniego kruvos tai gerai... miestas pradeda zaisti kaledas.

aj dar smagiai pavariau vakar tam meno muziejui. sedziu ant kedutes ir ziuriu toks didelis exit zenklas ant zemes padetas. galvoju kutvela kaip noriu ji pasiimti. tai ir pasiemiau, jis netilpo i mano tase ir uz striukes net netilpo, tai iskaulijau vieno vyruko, kad jis pasisleptu ji uzstriukes. pasijutau kaip jaunom savo jausnystes dienom...

dar uzvakar dvirka pavogiau, teisingiau pasiskolinau neribotam laiko tarpui. irgi smagus reikalas. seip tas dvirkas visa sita laika kol esu cia stovejo vienoj vietoj, su nuleistom padangom, biski aprudijes apdulkejes. o mano butokei labai reikejo dvirko. as sakiau jai kad pasiimtu ta dvira ir vsio. jin nusprende imti. pasiskolino is univiero dirbtuviu zirkles visokiem metalam kirpt, kad spina nukiprtume. ir ketvirtadieni buvo uni partis ir nusprendem, kad kai grizinesim parsinesim dvirka namo. jin isejo anksciau is parcio tai teko man grist vienai. einu ziuriu jin to dvirko taip ir nepajame. vargse pagalvojau pavargus labai buvo, tai as ji ir parnesiau... vel pasijauciau kaip jauna.

tai va.

taip ir atsitinka.

1 komentaras:

daktare kvin rašė...

zeba kai skaiciau irgi pajutau kad tu jauna