***
Mane vadina kapucinu. Tiems, kam reikia, vėliau už tai ausis nurausiu, o kol kas mane gąsdina Žano Žako Ruso garbė. Kodėl gi jis viską žinojo? Žinojo, ir kaip vaiką suvystyti, ir kaip merginą ištekinti. Aš irgi visa tai jau žinau, tik savo žiniomis dar nepasitikiu. Apie vaikus tikrai žinau, kad jų visai nereikia vystyti, juos reikia naikinti. Tam reikalui miesto centre iškasčiau duobę ir juos tenai sumesčiau. O kad duobė nedvoktų puvėsiais, kiekvieną savaitę juos apibarstyčiau negesintomis kalkėmis. Į tą pačią duobę įstumčiau ir visus vokiečių aviganius. O dabar apie tai, kaip ištekinti merginas. Šis darbas, manyčiau, paprastesnis. Įrengčiau didelę salę, kurion, sakykim, kartą per mėnesį rinktųsi visas jaunimas. Visi nuo 17 iki 35 metų privalo nusirengti nuogai ir vaikštinėti. Jei kam kas nors patinka, tai tokia porelė pasišalina į kampą ir tenai vienas kitą apžiūri atidžiau. Pamiršau pridurti, kad visiems ant kaklų privalo kaboti lentelės, kuriose nurodytas vardas, pavardė ir adresas. Tada patikusiems galima parašyti laišką ir užmegzti intymesnę pažintį. Jei į šiuos reikalus įsivelia seniai arba senės, siūlau juos užkapoti kirviais ir nuvilkti į duobę pas vaikus.
Aš ir toliau dalinčiausi su jumis savo patirtimi, bet, deja, turiu eiti į parduotuvę machorkos. Išeidamas į gatvę, visada pasiimu storą padžiūvusią lazdą.
Pasiimu ją tam, kad būtų kuo užtvoti pasipainiojusiems po kojomis vaikams. Turbūt dėl to mane praminė kapucinu. Na palaukit, niekšai, aš jums dar parodysiu!
2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą