2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

koplytstulpiai nunesa piramides!

"kai:
-kuri diena buvo sunkiausia jusu gyvenime?
-kokia nesamone!visa diena negali buti sunki.ir seip jos sunkumas nuo galvos dydzio priklauso.man buna sunku kai man blogai.ir kai baisu ir neramu.surasysiu viska punktais:
1.atsimenu kai mano pirmuose namuose turejom laikrodi su gegute, kuri turejom nuo pat mano gimimo.gegute kukteldavo kas pusvalandi o kas valanda sukukuodavo valandu skaiciu.kai man buvo 8 metai ziema, puse 5 vakaro, as sedejau namuose ir puoselejau savo kuna, tepiausi kremu, karpiau nagus, dildinau juos su dilde,krapstukais valiausi ausis, snypsciausi nosi, taigi sedejau vienas savo kambary, laikrodis kabejo koridoriui ir buvo puse 5 vakaro, kas man neatejo i galva, kai staiga is koridoriaus atejo garsas, gegute sukukavo prakeiktus 3 kartus nors nebuvo praejusi valanda.ties treciu jos kuktelejimu as velniskai issigandau o kai jinai baige sedejau suakmenejes ir nedrisau atsisukti i koridoriu kol neatejo 5 valandos ir gegute nesukukavo 5 kartus, o ir poto buvo baisu, koridoriui as ilgai neuzsibudavau ir laikrodziu nepasitikejau ir tik apsidziaugiau kai musu kate nuskyne gegute ir beliko nepasitiketi vienodais intervalais issokancia spyruokle.
2.kai man buvo 13 ir plaukiau misisipe garlaiviu kazkur link gango, o gal nilo, sedejau trecios klases skyriuje ir priesais mane atsisedo moteris kokiu 39 ar 39 su ketvirciu metu ir pradejo i mane ziuret.as pasiziurejau i ja pirma karta ir iskart nuleidau akis bet blogiausia kad mano pasnekove, kuri beje pranasesne, akis paliko taip kaip buvo.as aisku nusprendziau pasimaivyt ir parodyt kad zinau kad jinai ziuri ir pasiziureti nerupestingai bet pasiziurejes antra karta sumirksejau ir iskart demonstratyviai uzsimerkiau raustanciais zandais.sedejau uzsimerkes gal 20 sekundziu, atseit migdziausi bet rezgiau plana pakelti akis ir patikrinti, nes buvau tikras kad bet koks padoriai drovus zmogus bus suprates mano pasimetima ir nusuks savo akiukstes bet kai as atsimerkiau o ji vis dar ziurejo as visai paklaikau ir isejau is kajutes, poto 2 valandas nepatogiai stovejau prisiplojes, kol kelione baigesi o likusia diena save keikiau o nakti neuzmigau.
3.kai sedejau vienas pas globeja ziopsodamas pro vitraza ir isgirdau ir pajutau kaip zmogus man papute i spranda.
4.kai parodziau i lempute pirstu ir ji sprogo.
ir panasiai ir as viska atsimenu ir dar dabar bijau prisimines.ir kai ceslovas manes paklause sito as atsakiau "praeita treciadieni" nes bijojau kad nemokesiu paaiskinti.ir pajuokavau kaip kvailys.ir dabar sita kratau i uzrasu knygute.o cia dar tik baisumai apie sunkumus as net bijau prabilti.kas bus jei tada kai reiks gincytis as nemokesiu pasakyti nors puikiai viska suprantu.ir dar nezinau su kuo!o mazylis dzekas po viso to ka man yra pasakes per dailes istorijos pamokas tyli ir tik skobia skobia...is rasto.aisku as blogai nepasakysiu bet ceslovas labai gudriai nurode kad man gali buti riesta pries pasiulyma uzduodamas toki slykstu klausima i kuri gali atsakyt idiotas genijus ir jumoristas, o man save lyg ir noretusi prie antruju..reiks pasikalbet su mazyliu dzeku, beje pradejau sapnuot sapnus apie medinius archaiskus stogu ir langu apipavidalinimus, galvoju tai kaip nors pateikti kaip atsvara piramidziu kosminiam issidestymui.is tikro zinau kad dzekis nerimauja po pagalve radau juodos zemes grumzteli,ciuju is lietuvos.dzeki dzeki dzeki reiks tave prispausti kad mane paguostum."
traukinys kirto ispanijos siena.vieno ispanijos kulturos pliuso kaubojus dzo nenorejo gincyti. palei traukinio begius buvo isrikiuota simtai aguonomis aprengtu rudo gymio ispanu berniuku laikanciu sepecius rankose.traukinio keleiviai iseidavo i savo balkonus ir iskisdavo odinius juodus batelius pro balkono virbus o berniukai braukdavo per juos sepeciais ir pasiekus barselona visi traukinio dzentelmenai galejo ziureti damoms po sijonais, kaip svariai buvo nusveisti ju batukai batukeliai.

Komentarų nėra: